Kiekviena kelionė automobiliu palieka pėdsaką – ne tik asfalte, bet ir ore. Tačiau dauguma vairuotojų net nesusimąsto, kad maršruto pasirinkimas gali reikšti skirtumą tarp 5 ir 8 litrų kuro šimtui kilometrų. Ir tai dar ne viskas: eismo spūstys, reljefo pokyčiai, sustojimų skaičius – visa tai tiesiogiai veikia tiek kuro sąnaudas, tiek CO2 emisijas. Gera žinia ta, kad šiandien turime įrankių, kurių prieš dešimtmetį tiesiog nebuvo.

Kodėl maršrutų planavimas svarbus aplinkai?

Intuicija dažnai meluoja. Daugelis vairuotojų mano, kad trumpiausias kelias automatiškai reiškia mažiausiai sunaudotą kurą. Tačiau realybė sudėtingesnė.

Kuro sąnaudos ir CO2 emisijos priklauso ne tik nuo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo to, kaip automobilis dirba kelyje. Važiuojant tolygiai 80–90 km/h greičiu, variklis dirba efektyviausiai. Kiekvienas staigus stabdymas ir greitėjimas – tai papildomos sąnaudos. Mieste, kur šviesoforas kas 300 metrų, automobilis gali sunaudoti dvigubai daugiau kuro nei tuo pačiu atstumu važiuojant magistrale.

Miesto ir užmiesčio keliai skiriasi ne tik patogumu. Mieste važiuojantis automobilis išmeta gerokai daugiau kenksmingų medžiagų vienam nuvažiuotam kilometrui, nes variklis nuolat dirba kintamu režimu. Užmiestyje, kur greitis stabilus, emisijų lygis ženkliai mažesnis. Tai nereiškia, kad reikia vengti miesto, tačiau žinant šį skirtumą galima sąmoningiau rinktis, kada ir kaip važiuoti.

Eismo spūstys yra vienas labiausiai neįvertintų taršos šaltinių. Automobilis, stovintis spūstyje su veikiančiu varikliu, degina kurą ir nieko nepasiekia. Europos Komisijos tvaraus transporto tyrimai rodo, kad spūstyse sugaištas laikas gali padidinti kelionės emisijas 20–40 procentų, palyginti su laisvu eismu. Tai reiškia, kad išvažiavimas pusvalandžiu anksčiau arba vėliau kartais yra efektyvesnis sprendimas nei bet koks kitas optimizavimas.

Pažangūs maršrutų planavimo įrankiai ir technologijos

Navigacijos programėlės jau seniai nėra tik GPS žemėlapiai. Šiandien jos moka skaičiuoti ne tik laiką, bet ir kurą bei emisijas.

„Google Maps" ir „Waze" siūlo ekologiško maršruto parinktį, kuri rodo ne greičiausią, o efektyviausią kelią kuro atžvilgiu. „Google Maps" ekologiško maršruto funkcija atsižvelgia į automobilio variklio tipą – galima nurodyti, ar važiuoji benzininiu, dyzeliniu, hibridiniu ar elektriniu automobiliu, ir programa pritaiko rekomendacijas pagal tai. Tai ne kosmetinis skirtumas: benzininis ir elektrinis automobilis optimaliai dirba skirtingomis sąlygomis, todėl jiems tinka skirtingi maršrutai.

Realiojo laiko eismo duomenų integracija leidžia programėlėms ne tik parodyti dabartines spūstis, bet ir prognozuoti, kaip eismas atrodys po 20–30 minučių. Tai ypač naudinga planuojant kelionę iš anksto. Jei žinai, kad tam tikras kelias paprastai užsikemša 17–18 val., gali rinktis alternatyvą dar prieš išvažiuodamas.

Kelių kokybės ir reljefo analizė – tai funkcija, kurią dauguma vairuotojų ignoruoja. Tačiau ji svarbi: važiuojant per kalvotą vietovę automobilis sunaudoja žymiai daugiau kuro nei lygioje trasoje. Kai kurios programėlės, pavyzdžiui, „ABRP" (A Better Route Planner), skirta elektriniams automobiliams, šį faktorių įtraukia į skaičiavimus automatiškai. Panašią logiką pradeda taikyti ir universalesnės navigacijos programos.

Kelionių derinimas ir bendradarbiavimas su kitais keliautojais

Efektyviausias būdas sumažinti automobilio poveikį aplinkai – tai užpildyti laisvas sėdimas vietas. Automobilis su keturiais keleiviais išmeta keturis kartus mažiau CO2 vienam žmogui nei tas pats automobilis su vienu vairuotoju.

Keleivių paieškos platformos Lietuvoje ir Europoje veikia aktyviai. „BlaBlaCar" leidžia rasti keliautojus tiek trumpesnėms, tiek ilgesnėms kelionėms. Tai naudinga abiem pusėms: vairuotojas pasidalija kuro išlaidomis, keleivis sutaupo pinigų ir laiko, o aplinka gauna mažiau taršos. Reguliarioms kelionėms į darbą tinka ir vietinės karpooling iniciatyvos, kurių daugėja tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose.

Kelionių planavimas su kolegomis ar šeima reikalauja šiek tiek daugiau organizacijos, tačiau rezultatas verta pastangų. Jei trys kolegos gyvena panašioje miesto dalyje ir dirba toje pačioje vietoje, vienas automobilis trijų vietoje reiškia du trečdalius mažiau emisijų iš tų kelionių. Tokiam koordinavimui nebūtina jokia speciali programėlė – pakanka paprastos grupės žinutėmis.

Maršrutų sinchronizavimas su viešuoju transportu yra dar vienas variantas, kurį verta apsvarstyti. Ne visada reikia rinktis tarp „tik automobilis" ir „tik autobusas". Kombinuotos kelionės – pavyzdžiui, automobiliu iki traukinio stoties, toliau traukiniu – dažnai būna ir greitesnės, ir ekologiškesnės. „Rome2rio" ar „Trafi" tipo platformos padeda suplanuoti tokias mišrias keliones.

Alternatyvūs maršrutai ir jų poveikis aplinkai

Trumpesnis kelias ne visada ekologiškesnis. Tai vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų apie vairavimą.

Trumpesnis ir greitesnis maršrutas – tai dvi skirtingos kategorijos. Trumpesnis kelias gali eiti per miestą su daugybe šviesoforų, o ilgesnis – per aplinkkelį, kur eismas laisvas ir greitis stabilus. Tokiu atveju ilgesnis maršrutas dažnai sunaudoja mažiau kuro, nes variklis dirba efektyviau. Navigacijos programėlės su ekologiško maršruto funkcija šį skaičiavimą atlieka automatiškai, tačiau naudinga suprasti logiką, kad galėtum priimti sprendimą ir be programėlės.

Aplinkkeliai ir jų įtaka oro kokybei yra dvipusė. Viena vertus, aplinkkeliai sumažina taršą miesto centre, kur žmonių koncentracija didžiausia. Kita vertus, jei aplinkkelis reikalauja ženkliai daugiau kilometrų, bendra emisijų suma gali išaugti. Čia svarbu vertinti konkretų atvejį, o ne vadovautis bendra taisykle.

Kelionės laiko pasirinkimas yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių sprendimų. Išvažiavimas per piko valandas reiškia daugiau laiko spūstyse ir daugiau kuro. Jei darbo grafikas leidžia, verta eksperimentuoti su išvažiavimo laiku. Net 30 minučių skirtumas kartais reiškia visiškai laisvą kelią vietoje kamščio.

Praktiniai patarimai kasdienėms kelionėms

Teorija gera, tačiau kasdienybėje svarbiausia tai, ką galima padaryti šiandien, be papildomų išlaidų ar sudėtingų pokyčių.

Kelionės laiko planavimas pagal eismo intensyvumą yra paprasčiausias žingsnis. Dauguma miestų turi nuspėjamas piko valandas – rytinis ir vakarinis kamštis. Jei galima jų išvengti, verta tai daryti. Navigacijos programėlės rodo eismo intensyvumą pagal savaitės dieną ir valandą, todėl galima planuoti iš anksto.

Nereikalingų sustojimų ir tuščios eigos vengimas tiesiogiai veikia kuro sąnaudas. Automobilis, stovintis su veikiančiu varikliu ilgiau nei minutę, degina kurą veltui. Jei žinai, kad lauksi ilgiau nei kelias minutes, verta išjungti variklį. Tas pats galioja ir prie greitojo maisto ar parduotuvių važiavimo per langą: jei eilė ilga, geriau išlipti.

Maršruto peržiūra prieš kiekvieną kelionę skamba kaip smulkmena, tačiau tai įprotis, kuris kaupiasi. Prieš išvažiuojant verta 30 sekundžių pažiūrėti į navigacijos programėlę ir patikrinti, ar nėra eismo incidentų ar spūsčių. Tai ne tik taupo kurą, bet ir nervus.

Kelionių grupavimas – dar vienas paprastas sprendimas. Jei reikia atlikti kelis reikalus skirtingose miesto vietose, verta juos suplanuoti kaip vieną kelionę, o ne kelis atskirus išvažiavimus. Automobilis sunaudoja daugiausia kuro šaltam varikliui įsibėgėjant, todėl viena ilgesnė kelionė dažnai ekologiškesnė nei trys trumpos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie automobilių kelionių poveikį aplinkai

Kaip suplanuoti ekologiškiausią maršrutą automobiliu?
Naudok navigacijos programėlę su ekologiško maršruto funkcija, pavyzdžiui, „Google Maps" su nurodytu automobilio tipo nustatymu. Papildomai atsižvelk į kelionės laiką: venkite piko valandų, kai eismas lėtas ir variklis dirba neefektyviai.

Ar maršruto ilgis visada lemia mažesnį poveikį aplinkai?
Ne. Trumpesnis kelias per miestą su daugybe sustojimų gali sunaudoti daugiau kuro nei ilgesnis, bet laisvas aplinkkelis. Svarbu vertinti ne tik atstumą, bet ir eismo sąlygas bei kelio pobūdį.

Kokios programėlės padeda sumažinti kuro sąnaudas keliaujant?
„Google Maps" ir „Waze" siūlo ekologiško maršruto parinktis su realiojo laiko eismo duomenimis. Elektriniams automobiliams skirta „ABRP" programėlė atsižvelgia į reljefo pokyčius ir baterijos būklę. „Fuelio" tipo programėlės padeda sekti faktines kuro sąnaudas ir identifikuoti, kur jos didžiausios.

Kaip derinti keliones su kitais ir sumažinti automobilių skaičių kelyje?
Ilgesnėms kelionėms tinka „BlaBlaCar" platforma. Kasdienėms kelionėms į darbą verta tartis su kolegomis dėl karpooling. Kombinuotos kelionės – automobiliu iki stoties, toliau traukiniu – taip pat efektyvus variantas, kurį padeda suplanuoti „Rome2rio" ar „Trafi".